Dvyliktasis poezijos ir dainų rudenėlis Laibgaliuose

Pirmiausia norėjosi  pasidžiaugti gera naujiena. ALINA VALANTINAVIČIENĖ-  tapo pirmojo Alės Rūtos ir Aleksandros Kazickienės esė konkurso premijos laureate. Patiko vertintojų išreikšta mintis, kad Alina“ tai ne Rokiškio , o Lietuvos mąsto rašytoja, jos esė tikras šedevras“.  Deja, dėl rimtų priežasčių, ji šiandien negalėjo būti su mumis. Mes ja labai didžiuojamės!

Rodos visai neseniai nuskambėjo praeitų metų popietės akordai, o ir vėl dideliais šuoliais atkeliavo šiandieninė poezijos ir dainų popietė. Tas laikas nepastebimai lekia, kad nespėji apsidaryti kaip metų laikai keičia vienas kitą. Dienos trumpėja, naktys ilgėja. Už lango dideliais žingsniais žingsniuoja tamsa.. pro medžių šakas švilpauja rudeninis vėjas… po kojomis čeža nukritę auksiniai lapai. Manau kiekvienam įkyrėjo gausūs rudeniniai vėjai ir lietūs. Atgaiva užlieja sielą, augina naujas viltis bei užmojus. Jau seniai įprasta, kad poezijos posmai liejasi pavasarį, bet ir auksinis ruduo suteikia daug gražių, šviesių minčių kūrybai, tad šiemet susitinkame poezijos ir dainų popietėje jau dvyliktą kartą. Lyg tai planavome tik susiburti vieną kartą, o dabar jau tai tapo tradicija ir labai miela pas mus matyti tuos, kurie kuria, plėtoja savo kūrybą, džiugina gražiomis dainomis. Vis norisi pasikviesti ir supažindinti su naujais kūrėjais bei atlikėjais. Popietėje  dalyvavo  Janė Grigėnienė, Marija Varenbergienė, Rimtautė Jakaitienė (Zarasų rajonas), laibgalietė  Dainora Mineikienė, ir dainų atlikėja Olivija  Kalnietytė iš Salų.

Poezijos terapija yra pagalbos žmogui būdas, padedantis žmogui pasijusti sveikesniam. Tai ypač tinka įvairių dvasinių žaizdų gydymui. Kiek daug grožio ir gėrio galime rasti eilėse!. Skaitykime tai, kas gera, gražu, kas pakylėja Tavo sielą. Poezijos terapija – tai tarsi balzamas, atgaiva Tavo sielai. Jei tau liūdna – rašyk, jei tau gera – skaityk. Aš manau, kad mes padedame vieni kitiems – ir tie, kurie rašote, kuriate ir tie, kurie skaitome. Žodžio jėga labai galinga. Ji – vienareikšmiškai gydo ir daro stebuklus. Kaip bebūtų, kiekvienam ruduo reiškia kažką kitą, tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metų laiku ypač norisi šilumos ne tik išorinės, bet ir vidinės. Išorę susišildysite šiltesniais rūbais, o štai, kaip pasiekti tą vidinę šilumą, kitaip tariant, harmoniją. Manau tai geriausia šią akimirką atsipalaiduoti, negalvoti apie tai, kas liko už šių durų ir tiesiog mėgautis dvasine ramybe įsiklausant į kūrėjų surimuotus posmus, atliekamas skambias dainas ir atsijungti nuo kasdienybės… nors valandėlei.

Poezija ir muzika nuplaukė – švelni ir lengva – iš širdies į širdį…. Ateina metas, kada vėl teks kažkuriam laikui išsiskirti su jumis.“ Manau, atgaivinote savo sielą ir išsinešėte iš šios popietės malonias akimirkas, ausyse dar ilgai skambės gražios dainos. Eikite per gimtinės žemę, ragaukite beržų sulos, klausykitės paukščių čiulbėjimo, džiuginkite savo klausytojus skambiais ir prasmingais posmais. O palinkėjimas  būtų toks: tie, kurie dar neišleidote poezijos knygos, linkim, kad tokia svajonė išsipildytų. Kūrėjui labai svarbu laikyti rankose spaustuvės dažais kvepiančią knygą, kuri paliktų ateinančioms kartoms kūrybos išgyvenimus ir džiaugsmus.“ Viskam yra pradžia ir pabaigą. Žemai lenkiuosi visiems: kurie atsiliepėte į mano kvietimą ateiti ir pabūti, pasiklausyti, ir tiems, kurie prisidėjo prie popietės organizavimo: kas geru darbu, kas patarimu, kas vaišėmis. Ačiū Laibgalių bendruomenei. Prisiminimui literatėms įteiktas iškeptų grybukų ryšulėlis ir duonutės kepaliukas, o visi susirinkusieji dovanų gavo duonos pagranduką.

Fotografijos:

Poezijos ir dainų popietė

Tapybos pleneras

Artėjant tradicinei kraštiečių šventei „Rudeninės gandrinės“ gražią rugpjūčio popietę laibgaliečius ir susirinkusius svečius  į tapybos plenerą pakvietė Rokiškio tautodailės skyrius su vadove Birute Dapkiene bei Laibgalių bendruomenė. Buvo smagu matyti laibgalietę,  Dailės akademijos studentę Akvilę Valantinavičiūtę, tautodailės narius ir jiems prijaučiančius atvykusius į plenerą: Emiliją Čypaitę, Ramunę Černiauskienę, Lialachan Jegorovą, Alę Gegelevičienę, Birutę Dudėnienę, Silviją Skvarnavičiūtę, Jūratę Deksnienę, Gediminą Kostik, Ievą Batjanaitę, Emilija Valantinavičiūtę, Ritą Vaitiekauskienę, Ireną Stasikelienę, Gitaną Bliudžiūtę ir kt.  Graži daugystė užsimezgė tarp Rokiškio tautodailės skyriaus ir Laibgalių bendruomenės. Visi, norintys dalyvauti plenere privalo iki rugpjūčio 19 d. pristatyti darbus, kurie bus patalpinti į Gandrų muziejų, kuriam pirmuosius eksponatus jau yra įteikę Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyriaus vaikai. Visus susirinkusius pamatyti Laibgaliuose įsikūrusį muziejų buvo pakviesti į Janinos ir Petro Pautienių sodybą, kur yra įsikūręs jų šeimos puoselėjamas muziejus, kuriam eksponatus renka žentas Vaclovas Kontrauskas, dukros Henrieta ir Lilija. Su malonumu Vaclovas papasakojo muziejaus įsikūrimo muziejų, kuriam eksponatus pradėjo rinkti prieš 40 metų. Muziejaus patalpos jau nebesutalpina visų eksponatų, plečiamos patalpos, kad daugiau patalpinti eksponatų.  Laibgalių bendruomenė dėkoja šiems žmonėms, kurie su malonumu priima. Tuo pačiu susirinkusieji galėjo pamatyti ir gražiai tvarkomą Birutės ir Alfredo Dzikavičių sodybą. Pasivaišinę kava ir kiaušiniene, pasižvalgę po Laibgalius, plenero dalyviai kibo darbą: dalinosi tapymui reikalingais reikmenimis, dažais, piešėsi  kontūrus, eskizus. Geram darbui atlikti reikia susikaupimo ir laiko. Pradžia padaryta, o galutinis rezultatas bus „Rudeninių Gandrinių“ metu. Tad maloniai kviečiame darbais pasidžiaugti šventės metu.

Fotografijos:

Tapybos pleneras

Piliakalnių metai – himnas ant piliakalnio

Minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną ir tęsiant gražią tradiciją viso pasaulio lietuviams sugiedoti „Tautišką giesmę“, laibgaliečiai taip pat prisijungė prie šios gražios iniciatyvos ir sugiedojo ant vietinės reikšmės  Laibgalių piliakalnio „Tautišką giesmę“. Kolona su tautine vėliava priešakyje ėjo link piliakalnio dainuodami. Laibgalių bendruomenės pirmininkė Vanda Cicika parskaitė Seimo nario Jono Jaručio sveikinimą, pasidžiaugė tais, kurie atsiliepė ir atėjo sugiedoti „Tautišką giesmę“. Džiugu buvo matyti, kad vaikai ir jaunimas aktyviai prisijungė prie šios gražios akcijos. Ačiū visiems, prisijungusiems ir giedojusiems.

Fotografijos:

Liepos 6

Joninės

Joninės arba Rasos – svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė. Dauguma šios šventės papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Itin svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos. Dėl šių priežasčių per Jonines lankomi javai, deginami laužai, renkami pievų žolynai, t. y. kupoliaujama.

Senovėje lietuviai šią dieną minėdavo kaip vasaros saulėgrįžos šventę – Kupoles, kai metuose Šiaurės pusrutulyje diena būna ilgiausia, o naktis – trumpiausia. Įsigalėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Jono Krikštytojo vardu ir pradėta vadinti Joninėmis. Šis laikas magiškas ir ypatingas, apipintas apeigomis, papročiais ir tradicijomis. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose žmonės linksminasi, degina laužus, skina Kupolę, pina vainikus ir leidžia juos upėmis, visur skamba muzika, dainuojamos  dainos. Trumpiausią metų naktį kiekviename mieste ir kaime buvo uždegti laužai, skambėjo muzika ir liaudies dainos. Merginos pynė vainikus, leido juos upėmis ir  ieškojo paparčio žiedo. Laibgalių kaime ši šventė sukvietė sporto aistruolius, kurie dalyvavo rungtyse, buvo pasveikinti Jonai, Janinos, muzikinę programą atliko Laibgalių jaunimas ( Karolina Ragauskienė, Austėja Kepenytė, Elžbieta Kepenytė, Loreta Dručkutė, Žanas Čelkis), susirinkusieji šoko prie laužo ir linksminosi gegužinėje iki vidurnakčio.

Fotografijos:

Joninės

Adventas

Adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų. Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu. Projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ metu vienoje iš veiklų buvo sumanyta pakalbėti apie Adventą, jo papročius, padainuoti advento dainas, supažindinti su tradicijomis, pasigaminti advento valgių, pasipuošti savo namus Advento vainikais.

Fotografijos:

Adventas

Žibintų šventė

Laibgalių bendruomenė tęsdama projektą „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“  vieną iš renginių įtraukė naujametinį sutikimą Lauko estradoje su savo šeimų žibintais. Kiekvienas atėjęs sutikti Naujųjų metų į susitikimą turėjo atsinešti savo šeimos žibintą. Gražiais  ir įvairiais žibintais pasipuošė lauko estrados scena. Visus susirinkusius pasveikino Kalėdų Senelis, kuris visus apdovanojo saldumynais, palinkėjo sėkmingų, derlingų, kūrybingų ateinančių metų. Visi linksminosi, šoko prie eglės ir taip visi palydėdami 2013 –uosius drauge sutikome 2014 –uosius metus.

Fotografijos: 

Žibintų šventė

Tinklinio ir smiginio turnyras

Vykdant projektą  „Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“  Laibgaliuose vyko sporto turnyras. Oras buvo saulėtas ir palankus sportui. Susirinko mėgstantis žaisti tinklinį ir smiginį. Ypač didelis būrys norėjo išmėginti savo rankos tikslumą smiginio varžybose. Suaugusių tarpe I vietą laimėjo Anžela Kriukelienė, II vietą pelnė Alva Mikašienė,  III vietą  – Vanda Cicika. Vaikų grupėje I vietą pelnė Laurynas Streikus, II vietą –  Deividas Virbalas, III vietą  – Vytenis Kamarauskas. Tinklinio varžybose 3X3  pirmą vietą laimėjo komanda, kurioje žaidė Jonas Kepenis, Deividas Virbalas, Simas Raupys. Antrąją vietą tinklinio varžybose pelnė komanda, kurioje žaidė Rolandas Mikašius, Arminas Latvėnas ir Remigijus Pretkus.

Visi išsiskirstė  puikios nuotaikos, nugalėtojai džiūgavo pelnę medalius ir taures.

Fotografijos:

Tinklinio ir smiginio turnyras

Sporto turnyras

Graži, šilta balandžio 27 –oji diena pakvietė Laibgalių kaimo sporto mėgėjus  į vykdomą  projektą  „Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“.  Viena iš veiklų suplanuota surengti sporto turnyrą tarp gatvių. Aktyviausiai dalyvavo Malūno, Lauko, Žemdirbių, Jūžintų, Parko gatvių vaikai ir jaunimas. Sportines varžybas vedė mokytojai Raimondas Ivanauskas, Jonas Kepenis ir Lina Kulikauskaitė – Šeškuvienė.  Po sportinių varžybų visi vaišinosi sumuštiniais ir arbata. Laimėtojai pasiskirstė taip:

Krepšinis 1 vieta:

Ernestas Čaikauskas

Laurynas Streikus

Rokas Butėnas

 

Krepšinis 2 vieta:

Ignas Balnionis

Žilvinas Šarauskas

Justas Nikitinas

 

Krepšinis 3 vieta:

Matas Stočkus

Justina Sadauskaitė

Martyna Galinytė

 

Smiginis (mergaitės):

1 vieta – Justina Sadauskaitė

2 vieta – Martyna Galinytė

3 vieta – Fausta Šeškutė

 

Smiginis (berniukai):

1 vieta -Laurynas Streikus

2 vieta – Justas Nikitinas

3 vieta – Žilvinas Šarauskas

Fotografijos:

Sporto turnyras

Sekminės

Sekminių šventė Laibgaliuose

Sekminės – pats gamtos šėlsmas, kai svaigina kvapai ir sninga žiedais. Tai ir gyvulių globos ir piemenėlių diena. Gražus oras ir malonūs saulės spinduliai kvietė laibgaliečius burtis prie Lauko estrados. Susirinkusiuosius pasitiko išpuošta scena berželiais ir lauko gėlėmis. Jau tradicija tapo  kasmet švęsti Sekminių šventę. Jos metu nuo seno buvo kepama kiaušinienė ir ja vaišinami visi susirinkusieji. Šį kartą kepama kiaušinienė buvo naujoviškai, elektrinėje keptuvėje, deja, kiaušinienė kepama keptuvėje ant laužo – skanesnė.  Gražia ir originalia  muzikine programa pradžiugino Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyriaus mokiniai vadovaujami mokytojų Dainoros Mineikienės ir Gražinos Kepenienės bei Laibgalių kultūros namų moterų ansamblis vadovaujamas Jono Kepenio.

                             Vykdant projektą  „Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ buvo nutarta per Sekminių šventę surengti  vieną iš projekto veiklų –   pyragų puotą. Savo gatvių pyragus iškepė :Jūžintų, Žemdirbių, Lauko, Gėlių gatvių šeimininkės.

                             Programą paįvairino atvykęs  senjorų teatras iš  Obelių vadovaujamas Aldonos Žėkienės. Susirinkusieji stebėjo A. Prokoppavičiaus spektaklį „Meilė ne pupos“  . Pasibaigus programai visi šnekučiavosi, valgė kiaušinienę, ragavo pyragus.    

 Fotografijos:

Sekminės

 

Pažintis su Kėdainiais

Pažintis su Kėdainiais ir jų gyventojais

Laibgalių bendruomenė surado ne tik naujų draugų, bet ir iš jų pasimokė, pasidalino patirtimi  bei dvasiškai pailsėjo. 

Progą apsilankyti Kėdainių rajone ir su Sirutiškių kaimo bendruomene pasirašyti bendradarbiavimo sutartį laibgaliečiams suteikė vykdomas projektas „ Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“. Liepos 19 dieną į kelionę susiruošė 15 bendruomenės narių ir Jūžintų seniūnijos seniūnė Audronė Baltuškaitė.

 Rokiškio rajono delegaciją Sirutiškių kaimo bendruomenė pasitiko Kėdainiuose. Visiems buvo labai smalsu susipažinti su Kėdainių senamiesčiu – urbanistine zona. Laibgalių bendruomenės nariai, padedant vietos gidei, apžiūrėjo senamiestį, susipažino su miesto spalvinga istorija, Radvilų giminės įtaka miestui, aplankė reformatų – evangelikų bei katalikų bažnyčias. Ypač įdomu buvo sužinoti , kad Kėdainiuose gyveno škotai, žydai, rusai. Jie visi paliko savo pėdsakus – maldos namus.

Po ekskursijos laibgaliečiai atvyko į Sirutiškių kaimo bendruomenės namus, kur prie kavos puodelio buvo pasirašyta abiejų bendruomenių bendradarbiavimo sutartis. Taip pat kalbėta apie vykdomus projektus, jų naudą kaimo gyventojams. Vietos bendruomenės nariai svečius pavedžiojo po gana jauną kaimą, išsistačiusį kolūkiniais laikais. Tačiau Sirutiškis garsėja ir dvaro rūmais.  Pastaruoju metu jie stovi apleisti, nors  yra nupirkti. Vietos gyventojų žiniomis, dvaras, kaip ir buvusi ( dabar apleista)  kolūkio valgykla, priklauso politikui Viktorui Uspaskich. Laibgaliečiai taip pat apsilankė vietos gyventojo kuriamame natūriniame parke. Čia auga įvairūs medžiai, augalai, telkšo maži tvenkinukai, kraunamos komposto krūvos, smulkiems gyvūnėliams veistis.

Dvasios atgaiva bendruomenės narius pasitiko Paberžėje. Beveik dvi valandas vietos gidė pasakojo apie  kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį, Tėvą Stanislovą, jo gyvenimo būdą, surinktas kolekcijas, jo pasišventimą žmonėms ir Nepriklausomai Lietuvai.  Laibgaliečiai savo rankomis galėjo palydėti Tėvo Stanislovo surinktus bažnytinius reikmenis, apžiūrėti jo asketišką kambarį, drabužius, pamatyti apie jį sukurtą filmą, nulenkti galvą prie jo kapo bei  aplankyti 1863 metų sukilėliams skirtą ekspoziciją.

Linksmiausia kelionės dalis prasidėjo Nociūnų kaime, kur kaimo bendruomenės 15 narių verda muilą ir jį net reklamuoja parodose. Jų surengtoje edukacinėje programoje „Nociūnų muilinyčia“ laibgaliečiai ragavo trijų rūšių žolelių arbatos, spėliojo, kokia šių arbatų sudėtis, vaišinosi sausainiais ir stebėjo kaip verdamas muilas. Kiekvienas edukacinės programos dalyvis pagal savo skonį į verdamą muilą galėjo prisidėti įvairių ingredientų. Kol muilas stingo, šeimininkės pakvietė į kiemą, kur buvo surengtos smagios varžybos. Visose buvo naudojamas muilas. Už kiekvieną teisingą atsakymą, pergales sportinėse varžybose dalyviai buvo apdovanojami muiliukais. Po varžybų visi buvo pakviesti paragauti „šilkinės“ ( tarkuotų bulvių) košės su spirgais.

Fotografijos:

Pažintis su Kėdainiais

 

 

.