Laibgaliečiai tęsdami projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ veiklas į svečius  pasižvalgyti vyko į Utenos rajono Užpalių seniūniją  Paškonių kaimą  pas vilnos apdirbėją Donatą Bakėjų. Kartu su Donatu darbuojasi jo tėvai, kurie ir priėmė mūsų bendruomenės narius. Buvo galimybė sužinoti kaip apdirbama vilna, kaip siuvamos antklodės.  Donato tėvai važinėdavo po muges ir prekiaudavo iš Lenkijos atsivežtais vilnos gaminiais. „Kartą važinėdami po muges pamatėme vienos moters parduodamas pirties kepures: sako, čia, Lietuvoje, darytos rankomis. Mes susidomėjome, pradėjome su ja bendrauti. Taip mūsų gyvenime atsirado vilna. Ėmėme domėtis, kaip perdirbama vilna ir ką galima iš jos padaryti. Kaip tik Utenoje atradome karšyklą, į ją važiuodavome iš ūkininkų nusipirkę vilnos. Paskui  čia, šiame kaime įsirengėme sodybą – tai erdvė, kurioje dabar viskas vyksta“, – pradžių pradžią prisimena Gražina ir Petras Bakėjai. Taip pamažėle atsirado karšykla, galiausiai vadinamasis vilkas, taip Donatas ir namiškiai vadina didžiulį apskritą aparatą su geležiniais dantimis vilnai pašyti. „Išpašiotą vilną jau galima dėti į karšyklą, kurioje yra daug volų ir tūkstančiai smulkių adatėlių, kurių kiekviena atlieka tam tikrą funkciją – viena išvalo šiukšles, kita pašo, karšia. Tas aparatas pagamintas 1928 metais, jį radome senajame malūne. Sunku įsivaizduoti, kad tais metais žmonės sugalvojo tokį didžiulį aparatą, sveriantį gal toną, jo nei pakelsi, nei pastumsi, nei paneši net su keletu vyrų“, – pasakoja Gražina ir Petras. Kai sumanė sodyboje, beje, kur auginama ir keletas avių, siūti antklodes, iš Vokietijos atsivežė senovinę siuvimo mašiną. „Vokietis, kuris už simbolinę kainą mums atidavė mašiną, pasakojo, kad šita siuvimo mašina jam kadaise atnešė pirmąjį milijoną. Jam buvo smagu, kad mes nenuvešime jos į muziejų ar neparduosime kaip senovinio daikto, o patys ja naudosimės. Tai buvo viena iš sąlygų. Siuvamoji veikia, ja iki šiol yra siuvama“, – pasakoja sodybos šeimininkai. Puikiai pabendravome, grįžome pilni įspūdžių. Ačiū sodybos šeimininkams.

Fotografijos:

Vilnos vėlimas