Sveiki atvykę
į Laibgalių kaimo bendruomenę!

Laibgaliai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Rokiškio, šalia kelio į Jūžintus. Kaime yra archeologijos paminklas Laibgalių kapinynas. Istoriniuose šaltiniuose Laibgaliai minimi 1812 m. 1950–1992 m. Liudo Giros kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. įkurta biblioteka, 1961 m. – kultūros namai.  1960 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1993 m. Laibgalių pagrindinė mokykla. Yra paukštininkystės bendrovė „Audrupio paukštynas“. Sparčiai auga Laibgalių kaimas, pretenduojantis į miestelio vardą, nes gyventojų skaičius buvo  perkopęs per 500 gyventojų, tačiau emigracija sumažino gyventojų skaičių.  Netoli Rokiškio esantys Laibgaliai yra patraukli gyvenamoji vieta jaunoms šeimoms. 2008 metų pabaigoje vietoje uždarytos pagrindinės mokyklos, nes dauguma vyresnio amžiaus moksleivių mokosi Rokiškio mokyklose, buvo įsteigtas Rokiškio darželio-mokyklos „Varpelis“ Laibgalių skyrius. Dabar vaikų darželis ir pradinė  mokykla vadinasi Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyriumi. Buvęs mokyklos pastatas į savo glėbį priėmė ne tik vaikus, bet ir saviveiklininkus. Antrajame jo aukšte įsikūrė kultūros namai, patalpas turi Laibgalių bendruomenė. Gretimame pastate veikia bibliotekos Laibgalių filialas, ambulatorija. Laibgaliečiai apsiperka dvejose parduotuvėse, įsteigtose Gintaro Kiliaus ir bendrovės „Lašų duona“. Laibgaliečiai dirba ŽŪB „Audrupio paukštynas“ arba randa darbo Rokiškyje.

 Iširus buvusiam L. Giros, vėliau Audrupio kolūkiams, čia steigėsi atskiros žemės ūkio bendrovės. Gyvuoti liko tik viena – „Audrupio paukštynas“, kuriam ilgus metus vadovauja Vidmantas Stasiškis. „Audrupio paukštynas“ plečiasi; čia dirba apie 40 žmonių, laikoma 140 tūkst. vištų, surenkama po 24 milijonus kiaušinių. Dvylika metų Laibgaliuose veikė pirmasis rajono žemės ūkio kooperatyvas „Biržupys“. 2006 metais jo veikla buvo sustabdyta. Jo nariai pradėjo ūkininkauti atskirai. 2002 metais Laibgaliuose įsikūrė bendrovė „Medžio imperija“. Jai vadovavo Žygimantas Katinas. Bendrovėje  buvo gaminamos tarinės lentelės, kurios iškeliaudavo į Prancūziją, Olandiją, Belgiją. 2016 metais bendrovė bankrutavo.

 2002 m. vasario 28 d. gimė sumanymas įkurti pirmąją rajone bendruomenę, kuri spręstų bendrus Laibgalių reikalus. Bendruomenės pirmininke išrinkta Laibgalių kultūros namų administratorė Vanda Cicika, o nuo 2005 metų – Laibgalių pagrindinės mokyklos mokytoja Laimutė Juodelienė. 2012 metais vėl bendruomenės vairas patikėtas buvusiai pirmajai bendruomenės pirmininkei Vandai Cicikai. Nuo 2024 metų Laibgalių bendruomenės pirminkės vairą perėmė jaunoji aktyvi bendruomenės narė Agnė Kišūnienė.

 2008 metais kaimo bendruomenė paminėjo Laibgalių 200 metų jubiliejų, tačiau manoma, kad pirmieji gyventojai čia apsigyveno žymiai anksčiau. XVII amžiuje čia buvo net kelios karčiamos, prekybos, nakvynės namai, kuriuose apsistodavo vykstantieji į Rygą. Kaimo senumą liudija ir link Kriaunų pusės ant kalvelės esantys senkapiai. Kitoje kelio pusėje esančią kalvą laibgaliečiai vadina piliakalniu. Seniausieji gyventojai teigia, kad čia buvo laidojami švedų kariai, tikina, kad vaikystėje čia jiems teko rasti kaulų. Sovietmečiu kalvėlė su gražiu už jos esančiu slėniu buvo vietos gyventojų pasilinksminimo vieta. Kaimo gyventojų šventės vyko Petro ir Janinos Pautienių bei Albinos Graibuvienės, kurioje šeimininkauja dukra Birutė su vyru Alfredu Dzikavičiumi, sodybose. Dzikavičiai čia virš lauko rūsio net sceną įrengė. Įgyvendinus projektą, šventės vyksta prie kultūros namų pastato, kur pastatyta lauko scena. Įvairių švenčių iniciatorės yra kultūros namų administratorė Vanda Cicika, bibliotekininkė Aldona Balčiūnienė  Čia kasmet rengiamos gražiausių sodybų apžiūros bei tradicinė šventė „Rudeninės gandrinės“. Laibgalių kaimo bendruomenės nariai visada maloniai priima svečius ir aprodo gražiai tvarkomas sodybas bei pakviečia į pradėtą rengti gandrų kaimą.

Svečiai Laibgaliuose gali aplankyti P. ir J. Pautienių sodybos, užimančios kelių hektarų plotą, privatų muziejų, kuriame daugiau nei keliasdešimt tūkstančių eksponatų. Čia galima pasigrožėti senoviniais baldais, medžio drožiniais, buities rakandais, rogėmis, lineikomis bei sodybos šeimininko drožiniais. Akis traukia keturi tvenkiniai, augantys reti medžiai ir augalai, medžio skulptūros bei ant tvenkinio kranto snaudžianti 150 metų senumo iš rąstų suręsta dūminė pirtis.

 Laibgalių bendruomenė bendradarbiauja su Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyriaus mokykla, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios  bibliotekos Laibgalių filialu, Laibgalių kultūros centru, Jūžintų seniūnija, Jūžintų kaimo, Salų bendruomenėmis, Laibgalių verslo įstaigomis, ŽŪB „Lašų duona“, ,,Audrupio paukštynas“, IĮ savininku  Gintaru Kiliumi, verslininkais Daiga ir Raimondu Sirgėdais. 

Laibgaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 422 psl.