Laibgalių bendruomenės projektas „Gedimino amžius- Rudeninėse gandrinėse“Suorganizuota tradicinė bendruomenės kraštiečių šventė „Gedimino amžius -Rudeninėse gandrinėse“. Šių metų tema – kunigaikščio Gedimino laikų Lietuva. Laibgaliuose jau pakvipo rudeniu- vietos gyventojai bei svečiai rugpjūčio 19 d., šeštadienį susirinko į 19-tąsias „Rudenines Gandrines“. Kaimo bendruomenė surikiavo visus metų pasiekimus, pasidžiaugė bendryste ir šiai šventei negailėjo nei laiko, nei pastangų, nei lėšų. Šventės dalyvių minia nė kiek nemažėja.
Šįkart susirinkusieji pakviesti į Gedimino laikus. Tų laikų nuotaiką kūrė šventės vedėjai Emilija Latėnaitė ir Juozas Gaižauskas. Šventės pradžioje, kaip ir dera, atiduota duoklė patriotizmui- sugiedoti Laibgalių ir Lietuvos Respublikos himnai, pakelta Lietuvos valstybės
vėliava, suplevėsavusi virš improvizuotos Gedimino pilies. Šį šventės atributą pagamino kaimo auksarankis Valdas Šeškus. Gėlių kilimą , skirtą šių metų šventei, kuriame taip pat – Gedimino pilis , „patiesė“ iš Bajorų bendruomenės narė Dalia Ziemelienė kartu su aktyviais
Laibgalių bendruomenės nariais. Bendruomenės nariai, šarvais, puošniomis sukniomis ir įvairiais tuos laikus primenančiais apdarais, savo gatvių kiemeliuose vaišino susirinkusius: nuo naminės giros savose lysvėse augintų daržovių viralo iki patiekalų, kurių receptai saugoti šimtus metų. Įvairiuose amatų kiemeliuose vyko tautodailininkų edukacijos. Svarbiausia bendrystė. Susirinkusius sveikino svečiai.
Šventės tema pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvos sostinė šiemet mini 700-asias įkūrimo metines. Kadangi tikslios Laibgalių paminėjimo datos nėra, tad šventės vedėjai diskutavo, kas čia galėjo būti prieš 700 metų. Gal Laibgalių kaimelis dar senesnis už Vilnių tik pro jį nepraėjo joks raštvedys ir jis liko nepaminėtas istoriniuose šaltiniuose? Rokiškio kultūros centro šokių kolektyvui „Saltare la Lavanda“ šokant istorinius šokius, susirinkusius pasiekė žinia, jog į Laibgalius atvyko Lietuvos valdovas Gediminas su žmona. Netrukus už kampo pasirodė karieta, kurioje ir sėdėjo garbingieji svečiai. Iškilminga muzika, plojimai ir nusilenkimai karališkai porai užplūdo šventėje dūzgiančius kiemelius. Valdovų porai atsisėdus į sostus, jiems riterių dvikovą dovanojo „Viduramžiai LT“. Kova su atkurtais viduramžių kardais, kuokomis ir kitais tų laikų ginklais stebino tikroviškumu. Riteriai buvo pasipuošę atkurtais šarvais, kurių svoris siekia 30 kg. Po parodomosios kovos pristatyti ginklai, parodyta kada ir kaip jie naudoti, jų stipriosios savybės bei kovos būdai. Po riteriškų kovų pristatyti ir būsimieji riteriai bei damos- šiais metais gandrų į Laibgalių miestelį “atnešti “ naujagimiai, kurių sulaukta trijų. Pasveikintos 5 naujakurių šeimos, gražiausių sodybų šeimininkai, jubiliatai. Po jaunųjų laibgaliečių sveikinimų, susirinkusiems scenoje pristatyti viduramžiškieji šokiai: „Estamida“, itališkas „Amoroso“ bei Lietuvos dvaruose pamėgtas svajingasis „Nikolino“. Šokti mokyti ir kaimo gyventojai.
Norintieji galėjo mokytis šaudyti iš lanko, pinti tautines juostas, mokino pinti vytinės juostas, gaminti odinius papuošalus, nusikalti žiedą ar apyrankę iš žalvario ar pasivažinėti arklių tempiamu vežimaičiu. Skemų socialinės globos namų gyventojai surengė amatų mugę. Šventėje dalyvavo amatininkai, tautodailininkai iš Kavoliškio, Jūžintų, Rokiškio miesto, Biržų , Panevėžio, Kamajų bendruomenių. Mažieji šventėje taip pat nenuobodžiavo – jiems skirti nė kiek ne viduramžiški batutai, galimybė dekoruoti veidukus , žaisti žaidimus. Kristinos ir Mindaugo Braželių sodyboje buvo galima nemokamai pasivažinėti keturačiais. Keturių kaimo kvartalų kiemeliuose pagaminti valgiai – ne mėsainiai ar pica, o lietuviški. Konkursą „Skonių spalvos Viduramžiuose“ laimėjo duonos sriuba. Skemų socialinės globos namai virė košę, katile garavo medžiotojų sriuba su stirniena, draugija „Kuparas“ vaišino duonos gira bei sveikatai naudingu „raugalu“.
Šventės dalyvius pasiekė žinia, kad į kaimą suplūdo nematyti atvykėliai, kurie sureagavę į Gedimino siųstus laiškus, maloningojo valdovo prašo įsikurti naujose valdose. Visgi, atvykėliams taip paprastai valdų gauti nepavyko. Kvartalų gyventojams teko kurti pasirodymus ir juos padovanoti valdovui bei jo pobūvio dalyviams. Laimei , visi atvyko pasiruošę ir gavo savąsias žemes. Kiekvienas Laibgalių kaimo kvartalas surengė po pasirodymą. Tai – „Meškutės šokis“, „Gydytojai“, „Kęstutis ir Birutė“ ir dar vienas pasirodymas apie karalių migdomą kūdikį. Istoriniais kostiumais pasipuošę laibgališkiai traukė atvykusiųjų į šventę akis ir žadino smalsumą.
Ant scenos pasirodė ir ne tokie egzotiški , labiau mums įprasti kolektyvai- Juodupės liaudiškos muzikos kapela „Vyžuonta“ bei liaudiškos muzikos kapela iš Skemų socialinės globos namų „Skemena“. Juos pakeitė Laura Remeikienė ir kolektyvas „Mažasis chameleonas“, nukėlė žiūrovus į šiuos laikus. Pabaiga – naktišokiai su DJ Ugne. Kultūrinę ir meninę projekto vertę atspindėjo tai, kad jo dalyviai tiesiogiai susipažino su Gedimino amžiaus laikmečiu, turėjo galimybę dalyvauti įvairiose kūrybinėse veiklose, edukacijose, pasirodymuose, patys buvo šventės aktyviais dalyviais ir kūrėjais, savanoriais.
Projektu buvo siekiama skatinti kūrybinių raiškų įvairovę, realizuoti naujas kūrybines formas, derinti mėgėjų ir profesionalių kultūros ir savanorių meno kūrėjų . Po projekto sustiprėjo Laibgalių gyventojų vaikų, jaunimo pilietiškumas ir bendruomeniškumas. Ši šventė suvienijo kaimo gyventojus. Padidėjo vietos gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje veikloje. Įgyvendinant projektą, buvo įtraukti ir patys gyventojai. Laibgalių bendruomenė šiuo projektu skatino bendruomenės narių bendravimą ir bendradarbiavimą, paskirtos lėšos leido pagerinti bendruomenės organizuojamo renginio kokybę. Šis renginys suteikė galimybių sustiprinti ne tik Laibgalių bendruomenės, Jūžintų seniūnijos gyventojų sutelktumą, bet ir bendradarbiavimą tarp pačių bendruomenių, keitimąsi gerąja patirtimi ir ateities veiklos galimybėmis.
Devynioliktoji kraštiečių šventė buvo išskirtinai įdomi.
Daugiau akimirkų:
