Pirmiausia norėjosi pasidžiaugti gera naujiena. ALINA VALANTINAVIČIENĖ- tapo pirmojo Alės Rūtos ir Aleksandros Kazickienės esė konkurso premijos laureate. Patiko vertintojų išreikšta mintis, kad Alina“ tai ne Rokiškio , o Lietuvos mąsto rašytoja, jos esė tikras šedevras“. Deja, dėl rimtų priežasčių, ji šiandien negalėjo būti su mumis. Mes ja labai didžiuojamės!
Rodos visai neseniai nuskambėjo praeitų metų popietės akordai, o ir vėl dideliais šuoliais atkeliavo šiandieninė poezijos ir dainų popietė. Tas laikas nepastebimai lekia, kad nespėji apsidaryti kaip metų laikai keičia vienas kitą. Dienos trumpėja, naktys ilgėja. Už lango dideliais žingsniais žingsniuoja tamsa.. pro medžių šakas švilpauja rudeninis vėjas… po kojomis čeža nukritę auksiniai lapai. Manau kiekvienam įkyrėjo gausūs rudeniniai vėjai ir lietūs. Atgaiva užlieja sielą, augina naujas viltis bei užmojus. Jau seniai įprasta, kad poezijos posmai liejasi pavasarį, bet ir auksinis ruduo suteikia daug gražių, šviesių minčių kūrybai, tad šiemet susitinkame poezijos ir dainų popietėje jau dvyliktą kartą. Lyg tai planavome tik susiburti vieną kartą, o dabar jau tai tapo tradicija ir labai miela pas mus matyti tuos, kurie kuria, plėtoja savo kūrybą, džiugina gražiomis dainomis. Vis norisi pasikviesti ir supažindinti su naujais kūrėjais bei atlikėjais. Popietėje dalyvavo Janė Grigėnienė, Marija Varenbergienė, Rimtautė Jakaitienė (Zarasų rajonas), laibgalietė Dainora Mineikienė, ir dainų atlikėja Olivija Kalnietytė iš Salų.
Poezijos terapija yra pagalbos žmogui būdas, padedantis žmogui pasijusti sveikesniam. Tai ypač tinka įvairių dvasinių žaizdų gydymui. Kiek daug grožio ir gėrio galime rasti eilėse!. Skaitykime tai, kas gera, gražu, kas pakylėja Tavo sielą. Poezijos terapija – tai tarsi balzamas, atgaiva Tavo sielai. Jei tau liūdna – rašyk, jei tau gera – skaityk. Aš manau, kad mes padedame vieni kitiems – ir tie, kurie rašote, kuriate ir tie, kurie skaitome. Žodžio jėga labai galinga. Ji – vienareikšmiškai gydo ir daro stebuklus. Kaip bebūtų, kiekvienam ruduo reiškia kažką kitą, tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metų laiku ypač norisi šilumos ne tik išorinės, bet ir vidinės. Išorę susišildysite šiltesniais rūbais, o štai, kaip pasiekti tą vidinę šilumą, kitaip tariant, harmoniją. Manau tai geriausia šią akimirką atsipalaiduoti, negalvoti apie tai, kas liko už šių durų ir tiesiog mėgautis dvasine ramybe įsiklausant į kūrėjų surimuotus posmus, atliekamas skambias dainas ir atsijungti nuo kasdienybės… nors valandėlei.
Poezija ir muzika nuplaukė – švelni ir lengva – iš širdies į širdį…. Ateina metas, kada vėl teks kažkuriam laikui išsiskirti su jumis.“ Manau, atgaivinote savo sielą ir išsinešėte iš šios popietės malonias akimirkas, ausyse dar ilgai skambės gražios dainos. Eikite per gimtinės žemę, ragaukite beržų sulos, klausykitės paukščių čiulbėjimo, džiuginkite savo klausytojus skambiais ir prasmingais posmais. O palinkėjimas būtų toks: tie, kurie dar neišleidote poezijos knygos, linkim, kad tokia svajonė išsipildytų. Kūrėjui labai svarbu laikyti rankose spaustuvės dažais kvepiančią knygą, kuri paliktų ateinančioms kartoms kūrybos išgyvenimus ir džiaugsmus.“ Viskam yra pradžia ir pabaigą. Žemai lenkiuosi visiems: kurie atsiliepėte į mano kvietimą ateiti ir pabūti, pasiklausyti, ir tiems, kurie prisidėjo prie popietės organizavimo: kas geru darbu, kas patarimu, kas vaišėmis. Ačiū Laibgalių bendruomenei. Prisiminimui literatėms įteiktas iškeptų grybukų ryšulėlis ir duonutės kepaliukas, o visi susirinkusieji dovanų gavo duonos pagranduką.
Fotografijos: