Aš myliu Lietuvą (kovo 11)

Jau 28-eri mūsų laisvės metai – tiek jų, kasmet pridėdami metus nuo 1990 m. kovo 11 d.  jau galime skaičiuoti. Tai proga pasidžiaugti iškovota laisve, didžiosiomis jos vertybėmis, galimybėmis paties kurti, savarankiškai kloti klestinčios valstybės pamatus. Pačius gražiausius žodžius skyrėme Lietuvai.

                            Ar aš tikrai myliu Lietuvą?

                            Aš tikrai myliu Lietuvą.

                            Aš tikrai myliu Lietuvą

                            Ar mylit ją jūs?

                                                                                                            (Iš M. Mikutavičiaus dainos)

Mes galim didžiuotis Lietuvos istorija, tikime šviesia jos ateitimi, mes galime keliauti laisvai po pasaulį, gyventi visoje Europoje, kalbėti ir rašyti tai, ką galvojame, mes mylime jos žalią gamtą, gražius miestus, pajūrio kopas ir baltas žiemas. Lietuvos žmonės yra kūrybingi, darbštūs ir protingi.

Meninio skaitymo popietėje Karolina Kepenytė – Ragauskienė išraiškingai skaitė   J. Degutytės eilėraštį „Antigonė“ . Gaila, kad daugiau suaugusiųjų nepanoro prisijungti prie Karolinos. Lietuvai pasirinktas eiles deklamavo Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyriaus vaikai. Gražią ir nuotaikingą programą laibgaliečiams parodė Obelių kultūros centro mišrus ansamblis. O Laibgalių bibliotekoje galite susipažinti su spaudinių paroda „Lietuva – mano kraštas“. Laibgalių bendruomenė dėkoja visiems, kurie prisijungė prie renginio organizavimo.

Fotografijos:

Kovo 11

Ketvirtasis užsiėmimas

 

Laibgalių bendruomenė vykdo projektą Laibgalių krašto kulinarinio, etninio paveldo tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas “Laibgalių šeimininkių virtuvės  kodas“

Ketvirtajame užsiėmime artėjant metų šventėms, nuspręsta kepti meduolinius sausainius. Susirinkusias moteris mokė Nijolė Kanapeckienė. Kepta pagal keturių šeimininkų receptus ir visi pavyko puikiai: pačios  ragavo ir vertino kaip skanius saldėsius. Laibgalių bendruomenė jau ne pirmus metus puoselėja tradiciją aplankyti ir įteikti kažką šventiško  vienišiems, sergantiems senoliams, tad šiais kepiniais buvo aplankyti Laibgalių kaimo gyventojai. Kiekvienam žmogui reikia dėmesio, praskaidrinti kasdienę nuotaiką, suteikti vilties. Aplankyta 20 Laibgalių vienišų ir sergančių senolių.

Ačiū Nijolei Kanapeckienei už patarimus, sugaištą laiką ir malonų bendravimą.

 

Remia: 2017  m. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“

Antrasis kultūrinio paveldo edukacinis užsiėmimas

Laibgalių bendruomenė pradėjo vykdyti projektą Laibgalių krašto kulinarinio, etninio paveldo tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas “Laibgalių šeimininkių virtuvės  kodas“

Vykdant projektą  „Laibgalių šeimininkių virtuvės kodas“, Laibgalių bendruomenė įsigijo elektrinę orkaitę, indų, parūpino produktus, todėl buvo sumanyta pasidalinti šeimininkių patirtimi. Savo kulinarine patirtimi antrajame kultūrinio paveldo edukaciniame užsiėmime dalijosi Laibgalių šeimininkė Irena Gavėnienė, kurį supažindino su napoleoninių sausainių  receptūra ir eiga, mokė susirinkusias moteris  kulinarinių paslapčių. Susirinkusios moterys gavo daug žinių, išmoko gaminti sausainius, kurios galės pagaminti savo šeimai ir pamokyti drauges. Baigusios darbus ragavo, vertino sausainių skonį, bendravo prie kavos. Irena Gavėnienė išmano šį darbą, ji turi daug įvairių kepinių receptų ir gal dar ne kartą sutiks pasidalinti savo patirtimi. Ačiū Irenai už suteiktą galimybę išmokti.

Remia2017  m. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“

Fotografijos:

Antrasis edukacinis užsiėmimas

Laibgalių šeimininkių virtuvės kodas

Laibgalių bendruomenė pradeda vykdyti projektą Laibgalių krašto kulinarinio, etninio paveldo tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas “Laibgalių šeimininkių virtuvės  kodas“

Remia2017  m. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“

Viešnagė pas Gražiną ir Petrą Bakėjus

Laibgaliečiai tęsdami projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ veiklas į svečius  pasižvalgyti vyko į Utenos rajono Užpalių seniūniją  Paškonių kaimą  pas vilnos apdirbėją Donatą Bakėjų. Kartu su Donatu darbuojasi jo tėvai, kurie ir priėmė mūsų bendruomenės narius. Buvo galimybė sužinoti kaip apdirbama vilna, kaip siuvamos antklodės.  Donato tėvai važinėdavo po muges ir prekiaudavo iš Lenkijos atsivežtais vilnos gaminiais. „Kartą važinėdami po muges pamatėme vienos moters parduodamas pirties kepures: sako, čia, Lietuvoje, darytos rankomis. Mes susidomėjome, pradėjome su ja bendrauti. Taip mūsų gyvenime atsirado vilna. Ėmėme domėtis, kaip perdirbama vilna ir ką galima iš jos padaryti. Kaip tik Utenoje atradome karšyklą, į ją važiuodavome iš ūkininkų nusipirkę vilnos. Paskui  čia, šiame kaime įsirengėme sodybą – tai erdvė, kurioje dabar viskas vyksta“, – pradžių pradžią prisimena Gražina ir Petras Bakėjai. Taip pamažėle atsirado karšykla, galiausiai vadinamasis vilkas, taip Donatas ir namiškiai vadina didžiulį apskritą aparatą su geležiniais dantimis vilnai pašyti. „Išpašiotą vilną jau galima dėti į karšyklą, kurioje yra daug volų ir tūkstančiai smulkių adatėlių, kurių kiekviena atlieka tam tikrą funkciją – viena išvalo šiukšles, kita pašo, karšia. Tas aparatas pagamintas 1928 metais, jį radome senajame malūne. Sunku įsivaizduoti, kad tais metais žmonės sugalvojo tokį didžiulį aparatą, sveriantį gal toną, jo nei pakelsi, nei pastumsi, nei paneši net su keletu vyrų“, – pasakoja Gražina ir Petras. Kai sumanė sodyboje, beje, kur auginama ir keletas avių, siūti antklodes, iš Vokietijos atsivežė senovinę siuvimo mašiną. „Vokietis, kuris už simbolinę kainą mums atidavė mašiną, pasakojo, kad šita siuvimo mašina jam kadaise atnešė pirmąjį milijoną. Jam buvo smagu, kad mes nenuvešime jos į muziejų ar neparduosime kaip senovinio daikto, o patys ja naudosimės. Tai buvo viena iš sąlygų. Siuvamoji veikia, ja iki šiol yra siuvama“, – pasakoja sodybos šeimininkai. Puikiai pabendravome, grįžome pilni įspūdžių. Ačiū sodybos šeimininkams.

Fotografijos:

Vilnos vėlimas

Siuvimo pamokos

Tęsdami projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ vieną iš veiklų, kurioje moterys  pageidavo išmokti siūti.  Susirinkusias mokė patyrusi siuvėja Gražina Šakalienė. Pradžiai buvo paaiškinta kas būtina turėti ir kaip galima savarankiškai išmokti siūti. Buvo pasidarytos iškarpos ir pradėtas darbas. Moterys pačios pasisiuvu prijuostes, puodkeles, išmoko pasidaryti iškarpas. Moterys sužinojo daug reikiamos informacijos ir pačios laisvalaikiu bando siūti.

Fotografijos:

Siuvimo pamokos

Mezgimo pamokos

Vykdant projektą „Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“  moterys popietes leidžia įvairiose veiklose. Šią popietę susirinko tos moterys, kurios nepaleidžia virbalų iš rankų. Joms vadovavo ir pamokas vedė Laimutė Juodelienė.

Fotografijos:

Mezgimo pamokos

 

Karoliukų vėrimas

Kiekviena mergina ar moteris nori atrodyti išskirtinė. Išsiskirti iš minios galima dėvint kažką originalaus. Vienas iš tokių originalių dalykų, padedančių išsiskirti iš kitų, yra papuošalai. Šiuo metu prekyboje siūloma gausybė įvairiausių papuošalų, tačiau tik originalūs rankų darbo papuošalai padės išsiskirti iš kitų. Originalūs rankų darbo papuošalai gali būti išskirtine dovana Jūsų draugei, partnerei, kolegei ar giminaitei. Originalius rankų darbo papuošalus galima nesunkiai pasigaminti, tereikia tik bendrų žinių (kaip tai daryti) bei įgūdžių. Visas šias žinias ir perteikė su karoliukais dirbančios moterys laibgalietės Laimutė Juodelienė ir Lina Kulikauskaitė – Šeškuvienė. Projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ veiklų buvo išmokyti moteris, kurios domisi papuošalais, mėgsta juos kurti. Įvairių rūšių, dydžių karoliukus ir šiam darbui reikalingas priemones bendruomenė įsigijo iš projekto lėšų.  Taigi originalių rankų darbo papuošalų vėrimas – puikus ir naudingas laisvalaikio užsiėmimas. Moterys susidomėjo, gavo žinių, ir išmoko pasipuošti originaliai.

Fotografijos:

Karoliukų vėrimas

Adventas

Adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų. Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu. Projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ metu vienoje iš veiklų buvo sumanyta pakalbėti apie Adventą, jo papročius, padainuoti advento dainas, supažindinti su tradicijomis, pasigaminti advento valgių, pasipuošti savo namus Advento vainikais.

Fotografijos:

Adventas

Mokomės nerti

Vykdydami projekto „Gatvių sankryža –  kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“ veiklas, norinčios išmokti nerti vašeliu buvo pakviestos užsiėmimams. Nėrimas vąšeliu- šią techniką žmonės žinojo labai senai. Gilioje senovėje buvo neriama žuvies kaulu, panašiu į vąšelį, iš ilgos žolės, odos atraižėlių. Nerti vąšeliu lengva išmokti. Nėrimui galima naudoti įvairių rūšių bei storio siūlus, iš jų sukurti didelę įvairovę darbų. Tam reikia tik kamuoliuko siūlų ir vąšelio. Iš projekto lėšų nupirkti vašeliai, siūlai. Pradedančioms nerti patarimus dalijo Lina Kulikauskaitė – Šeškuvienė ir Laimutė Juodelienė. Pradėta nuo lengvesnių darbų – servetėlių. Moterims buvo pateiktos namų užduotys. Kai visos pristatė darbus, darbai buvo eksponuojami Laibgalių bibliotekoje, kad ir kiti gyventojais galėtų susipažinti su nėriniais.

Fotografijos:

Mokomės nerti