Pažintis su Kėdainiais ir jų gyventojais
Laibgalių bendruomenė surado ne tik naujų draugų, bet ir iš jų pasimokė, pasidalino patirtimi bei dvasiškai pailsėjo.
Progą apsilankyti Kėdainių rajone ir su Sirutiškių kaimo bendruomene pasirašyti bendradarbiavimo sutartį laibgaliečiams suteikė vykdomas projektas „ Gatvių sankryža – kelias į aktyvią Laibgalių bendruomenės ateitį“. Liepos 19 dieną į kelionę susiruošė 15 bendruomenės narių ir Jūžintų seniūnijos seniūnė Audronė Baltuškaitė.
Rokiškio rajono delegaciją Sirutiškių kaimo bendruomenė pasitiko Kėdainiuose. Visiems buvo labai smalsu susipažinti su Kėdainių senamiesčiu – urbanistine zona. Laibgalių bendruomenės nariai, padedant vietos gidei, apžiūrėjo senamiestį, susipažino su miesto spalvinga istorija, Radvilų giminės įtaka miestui, aplankė reformatų – evangelikų bei katalikų bažnyčias. Ypač įdomu buvo sužinoti , kad Kėdainiuose gyveno škotai, žydai, rusai. Jie visi paliko savo pėdsakus – maldos namus.
Po ekskursijos laibgaliečiai atvyko į Sirutiškių kaimo bendruomenės namus, kur prie kavos puodelio buvo pasirašyta abiejų bendruomenių bendradarbiavimo sutartis. Taip pat kalbėta apie vykdomus projektus, jų naudą kaimo gyventojams. Vietos bendruomenės nariai svečius pavedžiojo po gana jauną kaimą, išsistačiusį kolūkiniais laikais. Tačiau Sirutiškis garsėja ir dvaro rūmais. Pastaruoju metu jie stovi apleisti, nors yra nupirkti. Vietos gyventojų žiniomis, dvaras, kaip ir buvusi ( dabar apleista) kolūkio valgykla, priklauso politikui Viktorui Uspaskich. Laibgaliečiai taip pat apsilankė vietos gyventojo kuriamame natūriniame parke. Čia auga įvairūs medžiai, augalai, telkšo maži tvenkinukai, kraunamos komposto krūvos, smulkiems gyvūnėliams veistis.
Dvasios atgaiva bendruomenės narius pasitiko Paberžėje. Beveik dvi valandas vietos gidė pasakojo apie kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį, Tėvą Stanislovą, jo gyvenimo būdą, surinktas kolekcijas, jo pasišventimą žmonėms ir Nepriklausomai Lietuvai. Laibgaliečiai savo rankomis galėjo palydėti Tėvo Stanislovo surinktus bažnytinius reikmenis, apžiūrėti jo asketišką kambarį, drabužius, pamatyti apie jį sukurtą filmą, nulenkti galvą prie jo kapo bei aplankyti 1863 metų sukilėliams skirtą ekspoziciją.
Linksmiausia kelionės dalis prasidėjo Nociūnų kaime, kur kaimo bendruomenės 15 narių verda muilą ir jį net reklamuoja parodose. Jų surengtoje edukacinėje programoje „Nociūnų muilinyčia“ laibgaliečiai ragavo trijų rūšių žolelių arbatos, spėliojo, kokia šių arbatų sudėtis, vaišinosi sausainiais ir stebėjo kaip verdamas muilas. Kiekvienas edukacinės programos dalyvis pagal savo skonį į verdamą muilą galėjo prisidėti įvairių ingredientų. Kol muilas stingo, šeimininkės pakvietė į kiemą, kur buvo surengtos smagios varžybos. Visose buvo naudojamas muilas. Už kiekvieną teisingą atsakymą, pergales sportinėse varžybose dalyviai buvo apdovanojami muiliukais. Po varžybų visi buvo pakviesti paragauti „šilkinės“ ( tarkuotų bulvių) košės su spirgais.
Fotografijos:
.